Grafitas
| Grafitas | |
|---|---|
 | |
| Savybės | |
| Kategorija | Mineralas grynuolis |
| Cheminė formulė | Anglis, C |
| Identifikacija | |
| Spalva | Nuo plieno juodos iki pilkos |
| Brėžis | jokio |
| Kristalo sistema | Heksagoninė |
| Skalumas | {001} |
| Lūžimai | puikus vienakryptis |
| Kietumas pagal Moso skalę |
1–2 |
| Blizgesys | Pusiau metalinis |
| Lūžio rodiklis | 2,417 |
| Refrakcijos indeksas | nepermatomas |
| Specifinis tankis | 2,09–2,23 |
Grafitas, C – grynuolis mineralas, alotropinė anglies modifikacija. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos γραφειν – braižyti, piešti. Skirtingai nei deimantas, grafitas yra laidininkas, todėl naudojamas elektrotechnikoje.
Grafitas – minkšta medžiaga, nes tarp grafito sluoksnių yra 0,335 nm atstumas.[1]
Radimvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mineralas plačiai paplitęs. Jo randama JAV, Rusijoje, Kinijoje, Meksikoje, Indijoje ir kt. Randamas kartu su kitais mineralais: kvarcu, kalcitu, turmalinu, žėručiu.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grafitas naudojamas pieštukų gamyboje. Iš jo gaminami elektrodai. Naudojamas kaip neutronų lėtiklis branduolinėje energetikoje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 277 p. ISBN 9955-25-108-5.
